Moksliniai tyrimai
Nobelis daugiausia gaminamas, išskiriamas ar matuojamas atominių, branduolinių ir periodinių dėsningumų tyrimams, o ne masinei komercinei paskirčiai.
Nobelis yra cheminis elementas, kurio atominis skaičius 102, o simbolis No; jis yra 7 periode, — grupėje ir f bloke. Etaloninė būsena kambario temperatūroje – kietoji. Elektronų konfigūracija: [Rn] 5f14 7s2.
Aktinoidų chemijoje dalyvauja 5f, 6d ir 7s orbitalės. Ankstyvieji aktinoidai gali turėti kelis oksidacijos laipsnius, o sunkesniems nariams vis svarbesnis tampa +3 oksidacijos laipsnis.
Visi aktinoidai yra radioaktyvūs. Todėl branduolio stabilumas ir izotopų pusėjimo trukmė neatsiejami nuo chemijos, ypač kai elementas gamtoje aptinkamas tik pėdsakais arba turi būti gaunamas dirbtinai.
Aktinoidai sudaro oksidus, halogenidus ir koordinacinius junginius; ankstyviesiems nariams galimi keli oksidacijos laipsniai. Šios chemijos neįmanoma atskirti nuo radiochemijos, nes visi izotopai radioaktyvūs, o mėginio sudėtis gali kisti dėl skilimo.
Etaloninė būsena kambario temperatūroje yra kietoji. Lydymosi temperatūra yra 1 100 K (826.9 °C). Jei fazinio virsmo vertė nepateikta, įprastame slėgyje elgsena gali būti nepakankamai apibrėžta, stipriai priklausyti nuo alotropinės atmainos arba patikimos etaloninės vertės gali nebūti. Slėgis, grynumas ir kristalinė sandara gali pakeisti išmatuotas fizikines savybes.
Praktikoje šis elementas sutinkamas tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai.
Nobelis daugiausia gaminamas, išskiriamas ar matuojamas atominių, branduolinių ir periodinių dėsningumų tyrimams, o ne masinei komercinei paskirčiai.
Nobelis yra 7 periode. Čia parodytoje f bloko sekoje kaimyniniai elementai yra mendelevis ir laurencis. Tokia seka leidžia tiesiogiai palyginti gretimus f bloko elementus.
Kai taikoma, pateiktos vertės apibūdina elementą arba neutralų atomą. Fizikiniai duomenys gali priklausyti nuo alotropinės atmainos, slėgio ir matavimo sąlygų.
Elemento atradimas siejamas su Joint Institute for Nuclear Research. Elemento atpažinimas, gryno mėginio išskyrimas ir šiuolaikinio atominio skaičiaus priskyrimas nebūtinai įvyko tuo pačiu metu.
Nobelis neturi standartinės atominės masės. Nėra būdingo Žemės izotopų mišinio, iš kurio būtų galima nustatyti stabilų pagal paplitimą svertinį vidurkį.
Nobelis neturi stabilaus izotopo. Jo izotopai yra radioaktyvūs, todėl matuojant, tvarkant ar naudojant šį elementą svarbios jų pusėjimo trukmės ir skilimo būdai.
Nobelis yra radioaktyvus. Dirbant su juo būtina radiologinė kontrolė, atitinkanti izotopą, aktyvumą, spinduliuotės rūšį ir cheminę formą.