Siborgis

Siborgis yra cheminis elementas, kurio atominis skaičius 106, o simbolis Sg; jis yra 7 periode, 6 grupėje ir d bloke. Etaloninė būsena kambario temperatūroje eksperimentiškai nenustatyta. Elektronų konfigūracija: [Rn] 5f14 6d4 7s2.

Atominis skaičius106

Standartinė atominė masėStandartinė atominė masė nenustatyta

Grupė6

Periodas7

Blokasd

Elektronų konfigūracija[Rn] 5f14 6d4 7s2

Elektroninė sandara

Kas lemia jo chemiją

Siborgis yra dirbtinis supersunkusis elementas. Pagaminta tik labai nedaug atomų, todėl jo chemija tiriama pagal pavienius skilimo įvykius ir specializuotus vieno atomo eksperimentus, o ne su dideliais mėginiais.

Vieta 6 grupėje ir d bloke leidžia preliminariai numatyti chemines savybes. Tačiau sunkiausiuose atomuose vis svarbesni reliatyvistiniai efektai, todėl lengvesnių grupės narių dėsningumų negalima paprastai pratęsti be eksperimentinių duomenų.

Cheminės formos

Junginiai, jonai ir medžiagos

Įprasto kiekio šio elemento junginių paruošti negalima, nes gaunami tik pavieniai trumpaamžiai atomai. Kai cheminiai bandymai įmanomi, tiriama adsorbcija, lakumas ar vieno atomo reakcijos, o rezultatai lyginami su lengvesniais tos pačios grupės elementais.

Fizikinės savybės

Agregatinė būsena ir fazių virsmai

Makroskopinis mėginys dar nepagamintas, todėl įprastos tūrinės savybės, tokios kaip tankis, lydymosi ir virimo temperatūra, eksperimentiškai nenustatytos. Skelbiamos supersunkiųjų elementų vertės paprastai yra teorinės prognozės ir turi būti taip pažymėtos.

Paplitimas ir panaudojimas

Kur aptinkamas ir naudojamas siborgis

Praktikoje šis elementas sutinkamas tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai.

Praktikoje

Tikri panaudojimo pavyzdžiai

Moksliniai tyrimai

Siborgis daugiausia gaminamas, išskiriamas ar matuojamas atominių, branduolinių ir periodinių dėsningumų tyrimams, o ne masinei komercinei paskirčiai.

Vieta periodinėje sistemoje

Ką parodo kaimyniniai elementai

Siborgis yra 7 periode ir 6 grupėje. Čia parodytoje aplinkoje: Tame pačiame periode kairėje ir dešinėje yra dubnis ir boris; toje pačioje grupėje tiesiai viršuje yra volframas. Šios pozicijos leidžia su gretimais elementais palyginti atomo dydį, jonizacijos energiją ir cheminio ryšio pobūdį.

Etaloniniai duomenys

Fizikinės ir atominės savybės

Klasifikacijapereinamasis metalas

Būsena kambario temperatūrojeeksperimentiškai nenustatyta

Elektronų sluoksniai2 · 8 · 18 · 32 · 32 · 12 · 2

TankisEksperimentiškai nenustatyta

Lydymosi temperatūraEksperimentiškai nenustatyta

Virimo temperatūraEksperimentiškai nenustatyta

Elektroneigiamumas pagal Paulingą—

Pirmoji jonizacijos energija—

Elektronų giminingumas—

Kai taikoma, pateiktos vertės apibūdina elementą arba neutralų atomą. Fizikiniai duomenys gali priklausyti nuo alotropinės atmainos, slėgio ir matavimo sąlygų.

Istorija

Atradimas ir identifikavimas

Siborgis yra dirbtinis elementas. Jis gaunamas branduolinių reakcijų eksperimentuose ir atpažįstamas pagal susidariusių atomų skilimo grandines. Gaunami kiekiai yra daug mažesni, negu reikėtų matomam mėginiui sudaryti.

Izotopai ir atominė masė

Kaip izotopinė sudėtis keičia skaitines vertes

Siborgis neturi standartinės atominės masės. Nėra būdingo Žemės izotopų mišinio, iš kurio būtų galima nustatyti stabilų pagal paplitimą svertinį vidurkį.

Siborgis neturi stabilaus izotopo. Jo izotopai yra radioaktyvūs, todėl matuojant, tvarkant ar naudojant šį elementą svarbios jų pusėjimo trukmės ir skilimo būdai.

Sauga

Darbas su medžiaga ir poveikis

Siborgis yra radioaktyvus. Dirbant su juo būtina radiologinė kontrolė, atitinkanti izotopą, aktyvumą, spinduliuotės rūšį ir cheminę formą.