Kietas NaOH yra joninis: Na⁺ ir OH⁻, o ne maža Na–O–H molekulė.
Paprastas kovalentinis Na–O ryšys būtų klaidinantis pirmasis modelis.
Natrio hidroksidas yra joninė kietoji medžiaga iš Na⁺ ir OH⁻ jonų santykiu 1:1. Vandenyje jis skyla į solvatuotus jonus, todėl hidroksidas tiesiogiai dalyvauja rūgščių-bazių reakcijose; tirpimas stipriai egzoterminis.
Formulės vienetas išreiškia elektrinį neutralumą: natris yra Na⁺, o hidroksidas — kovalentiškai susietas dviatomis anijonas OH⁻.
Paprastas kovalentinis Na–O ryšys būtų klaidinantis pirmasis modelis.
Natrio hidroksidas yra stiprus elektrolitas.
Daugelyje rūgščių-bazių reakcijų aktyvi bazinė dalelė yra OH⁻, o Na⁺ dažniausiai stebėtojas. Jonų hidratacija lemia bendrą egzoterminį tirpimo efektą.
Stipriai rūgščiai reaguojant su NaOH vandenyje galima pašalinti stebėtojo jonus: esminis procesas H₃O⁺ + OH⁻ → 2 H₂O.
Stipri bazė nebūtinai reiškia koncentruotą tirpalą.
| Formulė | NaOH |
|---|---|
| CAS registro numeris | 1310-73-2 |
| PubChem CID | 14798 |
| Standartinis InChI | InChI=1S/Na.H2O/h;1H2/q+1;/p-1 |
| Kanoninis SMILES | [OH-].[Na+] |
Nes kietoji medžiaga yra joninė gardelė, o vandenyje svarbios solvatuotos Na⁺ ir OH⁻ dalelės.
Jonų hidratacija energetiškai labai palanki, todėl įprastomis sąlygomis bendras tirpimo entalpijos pokytis yra egzoterminis.
Ne. Jis stipriai solvatuotas ir įtrauktas į kintantį vandenilinių ryšių tinklą.