Cheminis elementas · informacinis puslapis

79Au

Auksas

Auksas yra cheminis elementas, kurio atominis skaičius 79, o simbolis Au; jis yra 6 periode, 11 grupėje ir d bloke. Etaloninė būsena kambario temperatūroje – kietoji. Elektronų konfigūracija: [Xe] 4f14 5d10 6s1.

Atominis skaičius79

Standartinė atominė masė196.966570(4)

Grupė11

Periodas6

Blokasd

Elektronų konfigūracija[Xe] 4f14 5d10 6s1

Elektroninė sandara

Kas lemia jo chemiją

Šio elemento chemijoje dalyvauja d posluoksnis. Pereinamieji metalai ryšiuose gali naudoti panašios energijos elektronus, todėl d bloke dažni įvairūs oksidacijos laipsniai, koordinaciniai junginiai ir katalizinės savybės.

Elektronų konfigūraciją [Xe] 4f14 5d10 6s1 reikia vertinti kartu su junginio oksidacijos laipsniu: pašalinus elektronus keičiasi užpildytos d orbitalės, todėl gali kisti spalva, magnetizmas, ryšiai ir reaktyvumas.

Cheminės formos

Junginiai, jonai ir medžiagos

Svarbios šio elemento cheminės formos yra metalas ir lydiniai, oksidai, halogenidai bei koordinaciniai junginiai. Įvairūs oksidacijos laipsniai dažni, nes s ir d elektronų energijos panašios, o ligandai aplink metalo joną gali stipriai keisti spalvą, magnetizmą ir reaktyvumą.

Fizikinės savybės

Agregatinė būsena ir fazių virsmai

Etaloninė būsena kambario temperatūroje yra kietoji. Nurodytas tankis yra 19.3 g/cm³. Lydymosi temperatūra yra 1 337 K (1 064 °C). Virimo temperatūra yra 3 243 K (2 970 °C). Slėgis, grynumas ir kristalinė sandara gali pakeisti išmatuotas fizikines savybes.

Paplitimas ir panaudojimas

Kur aptinkamas ir naudojamas auksas

Auksas vertinamas dėl mažo reaktyvumo, kalumo ir elektrinio laidumo. Jis naudojamas juvelyrikoje, elektriniuose kontaktuose ir jungtyse, korozijai atspariose dangose bei specializuotose mokslinėse ar medicininėse srityse.

Praktikoje

Tikri panaudojimo pavyzdžiai

Juvelyrika

Auksas juvelyriniuose lydiniuose naudojamas dėl spalvos, atsparumo korozijai, retumo, poliruojamumo ar mechaninių savybių.

Elektronika

Auksas naudojamas elektriniuose kontaktuose ir jungtyse, nes gerai praleidžia elektrą ir yra atsparus paviršiaus korozijai.

Kosmoso technologijos

Plonos auksas dangos kai kuriuose erdvėlaiviuose ir prietaisuose atspindi infraraudonąją spinduliuotę ir saugo jautrius paviršius; šis elementas taip pat naudojamas ypač patikimuose elektriniuose kontaktuose.

Vieta periodinėje sistemoje

Ką parodo kaimyniniai elementai

Auksas yra 6 periode ir 11 grupėje. Čia parodytoje aplinkoje: Tame pačiame periode kairėje ir dešinėje yra platina ir gyvsidabris; toje pačioje grupėje viršuje yra sidabras, o apačioje – rentgenis. Šios pozicijos leidžia su gretimais elementais palyginti atomo dydį, jonizacijos energiją ir cheminio ryšio pobūdį.

Etaloniniai duomenys

Fizikinės ir atominės savybės

Klasifikacijapereinamasis metalas

Būsena kambario temperatūrojekietoji

Elektronų sluoksniai2 · 8 · 18 · 32 · 18 · 1

Tankis19.3 g/cm³

Lydymosi temperatūra1 337 K (1 064 °C)

Virimo temperatūra3 243 K (2 970 °C)

Elektroneigiamumas pagal Paulingą2.54

Pirmoji jonizacijos energija890.1 kJ/mol

Elektronų giminingumas222.7 kJ/mol

Kai taikoma, pateiktos vertės apibūdina elementą arba neutralų atomą. Fizikiniai duomenys gali priklausyti nuo alotropinės atmainos, slėgio ir matavimo sąlygų.

Istorija

Atradimas ir identifikavimas

Auksas apdirbamas nuo Antikos laikų, gerokai prieš šiuolaikinę chemiją. Ankstyvas jo naudojimas, vėlesnis cheminis identifikavimas ir šiuolaikinis apibrėžimas pagal atominį skaičių priklauso skirtingiems etapams.

Izotopai ir atominė masė

Kaip izotopinė sudėtis keičia skaitines vertes

Standartinė atominė masė yra 196.966570(4). Ši vertė apibūdina natūralios Žemės medžiagos izotopinę sudėtį, o ne vieno konkretaus atomo masę.

Auksas turi bent vieną stabilų izotopą. Skirtingi izotopai turi vienodą protonų skaičių ir todėl priklauso tam pačiam elementui, tačiau skiriasi neutronų skaičiumi ir atomine mase.

Sauga

Darbas su medžiaga ir poveikis

Šio elemento keliami pavojai priklauso nuo cheminės formos, dozės ir poveikio kelio. Grynas elementas, jo jonai ir junginiai gali turėti labai skirtingą biologinį bei aplinkos poveikį, todėl reikia tikrinti konkrečios naudojamos medžiagos saugos duomenis.