Cheminis elementas · informacinis puslapis

80Hg

Gyvsidabris

Gyvsidabris yra cheminis elementas, kurio atominis skaičius 80, o simbolis Hg; jis yra 6 periode, 12 grupėje ir d bloke. Etaloninė būsena kambario temperatūroje – skystoji. Elektronų konfigūracija: [Xe] 4f14 5d10 6s2.

Atominis skaičius80

Standartinė atominė masė200.592(3)

Grupė12

Periodas6

Blokasd

Elektronų konfigūracija[Xe] 4f14 5d10 6s2

Elektroninė sandara

Kas lemia jo chemiją

Šio elemento chemijoje dalyvauja d posluoksnis. Pereinamieji metalai ryšiuose gali naudoti panašios energijos elektronus, todėl d bloke dažni įvairūs oksidacijos laipsniai, koordinaciniai junginiai ir katalizinės savybės.

Elektronų konfigūraciją [Xe] 4f14 5d10 6s2 reikia vertinti kartu su junginio oksidacijos laipsniu: pašalinus elektronus keičiasi užpildytos d orbitalės, todėl gali kisti spalva, magnetizmas, ryšiai ir reaktyvumas.

Cheminės formos

Junginiai, jonai ir medžiagos

Svarbios šio elemento cheminės formos yra metalas ir lydiniai, oksidai, halogenidai bei koordinaciniai junginiai. Įvairūs oksidacijos laipsniai dažni, nes s ir d elektronų energijos panašios, o ligandai aplink metalo joną gali stipriai keisti spalvą, magnetizmą ir reaktyvumą.

Fizikinės savybės

Agregatinė būsena ir fazių virsmai

Etaloninė būsena kambario temperatūroje yra skystoji. Nurodytas tankis yra 13.53 g/cm³. Lydymosi temperatūra yra 234.3 K (-38.8 °C). Virimo temperatūra yra 629.9 K (356.7 °C). Slėgis, grynumas ir kristalinė sandara gali pakeisti išmatuotas fizikines savybes.

Paplitimas ir panaudojimas

Kur aptinkamas ir naudojamas gyvsidabris

Praktikoje šis elementas sutinkamas tokiose srityse kaip matavimai, lempos ir cheminė sintezė.

Praktikoje

Tikri panaudojimo pavyzdžiai

Matavimai

Gyvsidabris naudojamas prietaisuose, nes tokias fizikines savybes kaip plėtimasis, elektrinis atsakas ar atominis perėjimas galima tiksliai išmatuoti.

Lempos

Gyvsidabris naudojamas lempų dujose, elektroduose, liuminoforuose arba specializuotuose šviesą kuriančiuose komponentuose.

Cheminė sintezė

Gyvsidabris naudojamas kaip elementas, reagentas, katalizatoriaus dalis arba pirmtakas kitoms cheminėms medžiagoms gaminti.

Vieta periodinėje sistemoje

Ką parodo kaimyniniai elementai

Gyvsidabris yra 6 periode ir 12 grupėje. Čia parodytoje aplinkoje: Tame pačiame periode kairėje ir dešinėje yra auksas ir talis; toje pačioje grupėje viršuje yra kadmis, o apačioje – kopernikis. Šios pozicijos leidžia su gretimais elementais palyginti atomo dydį, jonizacijos energiją ir cheminio ryšio pobūdį.

Etaloniniai duomenys

Fizikinės ir atominės savybės

Klasifikacijapereinamasis metalas

Būsena kambario temperatūrojeskystoji

Elektronų sluoksniai2 · 8 · 18 · 32 · 18 · 2

Tankis13.53 g/cm³

Lydymosi temperatūra234.3 K (-38.8 °C)

Virimo temperatūra629.9 K (356.7 °C)

Elektroneigiamumas pagal Paulingą2

Pirmoji jonizacijos energija1 007 kJ/mol

Elektronų giminingumas—

Kai taikoma, pateiktos vertės apibūdina elementą arba neutralų atomą. Fizikiniai duomenys gali priklausyti nuo alotropinės atmainos, slėgio ir matavimo sąlygų.

Istorija

Atradimas ir identifikavimas

Gyvsidabris buvo žinomas dar prieš 2000 BCE, tačiau šiame įraše nenurodytas vienas atradėjas. Ankstyvas medžiagos naudojimas, cheminis elemento identifikavimas ir vėlesnis apibrėžimas pagal atominį skaičių yra skirtingi istorijos etapai.

Izotopai ir atominė masė

Kaip izotopinė sudėtis keičia skaitines vertes

Standartinė atominė masė yra 200.592(3). Ši vertė apibūdina natūralios Žemės medžiagos izotopinę sudėtį, o ne vieno konkretaus atomo masę.

Gyvsidabris turi bent vieną stabilų izotopą. Skirtingi izotopai turi vienodą protonų skaičių ir todėl priklauso tam pačiam elementui, tačiau skiriasi neutronų skaičiumi ir atomine mase.

Sauga

Darbas su medžiaga ir poveikis

Gyvsidabrio pavojus labai priklauso nuo cheminės formos. Ypač pavojingi garai ir kai kurie organiniai gyvsidabrio junginiai.