Cinkavimas
Cinkas dangos saugo plieną, nes šis elementas oksiduojasi pirmiau ir veikia kaip aukojamasis sluoksnis.
Cinkas yra cheminis elementas, kurio atominis skaičius 30, o simbolis Zn; jis yra 4 periode, 12 grupėje ir d bloke. Etaloninė būsena kambario temperatūroje – kietoji. Elektronų konfigūracija: [Ar] 3d10 4s2.
Šio elemento chemijoje dalyvauja d posluoksnis. Pereinamieji metalai ryšiuose gali naudoti panašios energijos elektronus, todėl d bloke dažni įvairūs oksidacijos laipsniai, koordinaciniai junginiai ir katalizinės savybės.
Elektronų konfigūraciją [Ar] 3d10 4s2 reikia vertinti kartu su junginio oksidacijos laipsniu: pašalinus elektronus keičiasi užpildytos d orbitalės, todėl gali kisti spalva, magnetizmas, ryšiai ir reaktyvumas.
Svarbios šio elemento cheminės formos yra metalas ir lydiniai, oksidai, halogenidai bei koordinaciniai junginiai. Įvairūs oksidacijos laipsniai dažni, nes s ir d elektronų energijos panašios, o ligandai aplink metalo joną gali stipriai keisti spalvą, magnetizmą ir reaktyvumą.
Etaloninė būsena kambario temperatūroje yra kietoji. Nurodytas tankis yra 7.14 g/cm³. Lydymosi temperatūra yra 692.7 K (419.5 °C). Virimo temperatūra yra 1 180 K (906.9 °C). Slėgis, grynumas ir kristalinė sandara gali pakeisti išmatuotas fizikines savybes.
Praktikoje šis elementas sutinkamas tokiose srityse kaip cinkavimas, žalvaris ir biologija.
Cinkas dangos saugo plieną, nes šis elementas oksiduojasi pirmiau ir veikia kaip aukojamasis sluoksnis.
Vario ir cinkas žalvaris derina gerą apdirbamumą, atsparumą korozijai ir naudingas mechanines savybes.
Cinkas jonai ar junginiai dalyvauja biologinėse struktūrose, fermentų veikloje, signalų perdavime arba medžiagų apykaitoje.
Cinkas yra 4 periode ir 12 grupėje. Čia parodytoje aplinkoje: Tame pačiame periode kairėje ir dešinėje yra varis ir galis; toje pačioje grupėje tiesiai apačioje yra kadmis. Šios pozicijos leidžia su gretimais elementais palyginti atomo dydį, jonizacijos energiją ir cheminio ryšio pobūdį.
Kai taikoma, pateiktos vertės apibūdina elementą arba neutralų atomą. Fizikiniai duomenys gali priklausyti nuo alotropinės atmainos, slėgio ir matavimo sąlygų.
Ankstyvas cinko naudojimas siejamas su Indija. Tai nėra vienas šiuolaikinis atradimo įvykis: ankstyvas naudojimas, cheminis identifikavimas ir vėlesnis apibrėžimas pagal atominį skaičių yra skirtingi etapai.
Standartinė atominė masė yra 65.38(2). Ši vertė apibūdina natūralios Žemės medžiagos izotopinę sudėtį, o ne vieno konkretaus atomo masę.
Cinkas turi bent vieną stabilų izotopą. Skirtingi izotopai turi vienodą protonų skaičių ir todėl priklauso tam pačiam elementui, tačiau skiriasi neutronų skaičiumi ir atomine mase.
Šio elemento keliami pavojai priklauso nuo cheminės formos, dozės ir poveikio kelio. Grynas elementas, jo jonai ir junginiai gali turėti labai skirtingą biologinį bei aplinkos poveikį, todėl reikia tikrinti konkrečios naudojamos medžiagos saugos duomenis.