Aviacija ir kosmosas
Berilis naudojamas ten, kur svarbi maža masė, stiprumas, atsparumas karščiui arba specialios elektroninės ir optinės savybės.
Berilis yra cheminis elementas, kurio atominis skaičius 4, o simbolis Be; jis yra 2 periode, 2 grupėje ir s bloke. Etaloninė būsena kambario temperatūroje – kietoji. Elektronų konfigūracija: [He] 2s2.
Išorinė elektronų konfigūracija baigiasi s². Pašalinus du valentinius elektronus susidaro +2 jonas – būdinga šarminių žemių metalų joninė būsena.
Palyginti su 1 grupės metalais, du išorinio sluoksnio elektronai keičia jonizacijos energiją, ryšius ir reaktyvumą. Gamtoje jų junginiai dažniau aptinkami kaip oksidai, karbonatai, sulfatai ar halogenidai, o ne laisvieji metalai.
Vyrauja +2 oksidacijos laipsnis. Berilis sudaro oksidus, hidroksidus, halogenidus, karbonatus ir sulfatus; jų tirpumas bei terminis stabilumas sistemingai kinta leidžiantis 2 grupe žemyn.
Etaloninė būsena kambario temperatūroje yra kietoji. Nurodytas tankis yra 1.85 g/cm³. Lydymosi temperatūra yra 1 556 K (1 283 °C). Virimo temperatūra yra 2 742 K (2 469 °C). Slėgis, grynumas ir kristalinė sandara gali pakeisti išmatuotas fizikines savybes.
Praktikoje šis elementas sutinkamas tokiose srityse kaip aviacija ir kosmosas, rentgeno spindulių langai ir lydiniai.
Berilis naudojamas ten, kur svarbi maža masė, stiprumas, atsparumas karščiui arba specialios elektroninės ir optinės savybės.
Berilis neįprastai gerai praleidžia rentgeno spindulius, palyginti su kitais konstrukciniais metalais, todėl ploni šio elemento langeliai naudojami specializuotoje rentgeno įrangoje.
Berilis dedamas į metalus, kad būtų pakeistas stiprumas, atsparumas korozijai, lydymosi elgsena ar savybės aukštoje temperatūroje.
Berilis yra 2 periode ir 2 grupėje. Čia parodytoje aplinkoje: Tame pačiame periode iš karto kairėje yra litis; toje pačioje grupėje tiesiai apačioje yra magnis. Šios pozicijos leidžia su gretimais elementais palyginti atomo dydį, jonizacijos energiją ir cheminio ryšio pobūdį.
Kai taikoma, pateiktos vertės apibūdina elementą arba neutralų atomą. Fizikiniai duomenys gali priklausyti nuo alotropinės atmainos, slėgio ir matavimo sąlygų.
Elemento atradimas siejamas su Louis Nicolas Vauquelin. Elemento atpažinimas, gryno mėginio išskyrimas ir šiuolaikinio atominio skaičiaus priskyrimas nebūtinai įvyko tuo pačiu metu.
Standartinė atominė masė yra 9.0121831(5). Ši vertė apibūdina natūralios Žemės medžiagos izotopinę sudėtį, o ne vieno konkretaus atomo masę.
Berilis turi bent vieną stabilų izotopą. Skirtingi izotopai turi vienodą protonų skaičių ir todėl priklauso tam pačiam elementui, tačiau skiriasi neutronų skaičiumi ir atomine mase.
Berilio dulkės ir dūmai gali sukelti sunkią plaučių ligą; profesinis poveikis turi būti griežtai ribojamas.