Cheminis elementas · informacinis puslapis

12Mg

Magnis

Magnis yra cheminis elementas, kurio atominis skaičius 12, o simbolis Mg; jis yra 3 periode, 2 grupėje ir s bloke. Etaloninė būsena kambario temperatūroje – kietoji. Elektronų konfigūracija: [Ne] 3s2.

Atominis skaičius12

Standartinė atominė masė[24.304, 24.307]

Grupė2

Periodas3

Blokass

Elektronų konfigūracija[Ne] 3s2

Elektroninė sandara

Kas lemia jo chemiją

Išorinė elektronų konfigūracija baigiasi s². Pašalinus du valentinius elektronus susidaro +2 jonas – būdinga šarminių žemių metalų joninė būsena.

Palyginti su 1 grupės metalais, du išorinio sluoksnio elektronai keičia jonizacijos energiją, ryšius ir reaktyvumą. Gamtoje jų junginiai dažniau aptinkami kaip oksidai, karbonatai, sulfatai ar halogenidai, o ne laisvieji metalai.

Cheminės formos

Junginiai, jonai ir medžiagos

Vyrauja +2 oksidacijos laipsnis. Magnis sudaro oksidus, hidroksidus, halogenidus, karbonatus ir sulfatus; jų tirpumas bei terminis stabilumas sistemingai kinta leidžiantis 2 grupe žemyn.

Fizikinės savybės

Agregatinė būsena ir fazių virsmai

Etaloninė būsena kambario temperatūroje yra kietoji. Nurodytas tankis yra 1.738 g/cm³. Lydymosi temperatūra yra 923 K (649.9 °C). Virimo temperatūra yra 1 363 K (1 090 °C). Slėgis, grynumas ir kristalinė sandara gali pakeisti išmatuotas fizikines savybes.

Paplitimas ir panaudojimas

Kur aptinkamas ir naudojamas magnis

Praktikoje šis elementas sutinkamas tokiose srityse kaip lydiniai, fejerverkai ir biologija.

Praktikoje

Tikri panaudojimo pavyzdžiai

Lydiniai

Magnis dedamas į metalus, kad būtų pakeistas stiprumas, atsparumas korozijai, lydymosi elgsena ar savybės aukštoje temperatūroje.

Fejerverkai

Junginiai, kuriuose yra magnis, kaitinami pirotechniniuose mišiniuose gali suteikti būdingų spalvų, kibirkščių ar energinių efektų.

Biologija

Magnis jonai ar junginiai dalyvauja biologinėse struktūrose, fermentų veikloje, signalų perdavime arba medžiagų apykaitoje.

Vieta periodinėje sistemoje

Ką parodo kaimyniniai elementai

Magnis yra 3 periode ir 2 grupėje. Čia parodytoje aplinkoje: Tame pačiame periode iš karto kairėje yra natris; toje pačioje grupėje viršuje yra berilis, o apačioje – kalcis. Šios pozicijos leidžia su gretimais elementais palyginti atomo dydį, jonizacijos energiją ir cheminio ryšio pobūdį.

Etaloniniai duomenys

Fizikinės ir atominės savybės

Klasifikacijašarminių žemių metalas

Būsena kambario temperatūrojekietoji

Elektronų sluoksniai2 · 8 · 2

Tankis1.738 g/cm³

Lydymosi temperatūra923 K (649.9 °C)

Virimo temperatūra1 363 K (1 090 °C)

Elektroneigiamumas pagal Paulingą1.31

Pirmoji jonizacijos energija737.7 kJ/mol

Elektronų giminingumas—

Kai taikoma, pateiktos vertės apibūdina elementą arba neutralų atomą. Fizikiniai duomenys gali priklausyti nuo alotropinės atmainos, slėgio ir matavimo sąlygų.

Istorija

Atradimas ir identifikavimas

Elemento atradimas siejamas su Joseph Black. Elemento atpažinimas, gryno mėginio išskyrimas ir šiuolaikinio atominio skaičiaus priskyrimas nebūtinai įvyko tuo pačiu metu.

Izotopai ir atominė masė

Kaip izotopinė sudėtis keičia skaitines vertes

Standartinė atominė masė pateikiama intervalu [24.304, 24.307]. Natūraliuose mėginiuose izotopų santykiai gali šiek tiek skirtis, todėl viena universali dešimtainė vertė paslėptų tikrus medžiagų skirtumus.

Magnis turi bent vieną stabilų izotopą. Skirtingi izotopai turi vienodą protonų skaičių ir todėl priklauso tam pačiam elementui, tačiau skiriasi neutronų skaičiumi ir atomine mase.

Sauga

Darbas su medžiaga ir poveikis

Šio elemento keliami pavojai priklauso nuo cheminės formos, dozės ir poveikio kelio. Grynas elementas, jo jonai ir junginiai gali turėti labai skirtingą biologinį bei aplinkos poveikį, todėl reikia tikrinti konkrečios naudojamos medžiagos saugos duomenis.