Lydmetalis
Lydmetaliai, kuriuose gausu alavas, lydosi praktiškoje temperatūroje ir sudaro elektrines bei mechanines jungtis tarp komponentų.
Alavas yra cheminis elementas, kurio atominis skaičius 50, o simbolis Sn; jis yra 5 periode, 14 grupėje ir p bloke. Etaloninė būsena kambario temperatūroje – kietoji. Elektronų konfigūracija: [Kr] 4d10 5s2 5p2.
14 grupės elementai turi keturis valentinius elektronus. Lengvesniems nariams ypač svarbus kovalentinis ryšys, o leidžiantis grupe žemyn metališkumas didėja.
Elektronų konfigūracija [Kr] 4d10 5s2 5p2 nustato ryšiuose dalyvaujančių valentinių elektronų skaičių ir energiją. Medžiagų ir junginių savybes toliau lemia struktūra bei oksidacijos laipsnis.
Tipiški junginiai yra oksidai, halogenidai ir hidridai. Lengvesni nariai gali sudaryti tvirtus kovalentinius tinklus ar grandines, o sunkesniems stiprėja metalinis ryšys ir didėja +2 oksidacijos laipsnio svarba.
Etaloninė būsena kambario temperatūroje yra kietoji. Nurodytas tankis yra 7.365 g/cm³. Lydymosi temperatūra yra 505.1 K (231.9 °C). Virimo temperatūra yra 2 875 K (2 602 °C). Slėgis, grynumas ir kristalinė sandara gali pakeisti išmatuotas fizikines savybes.
Praktikoje šis elementas sutinkamas tokiose srityse kaip lydmetalis, dangos ir bronza.
Lydmetaliai, kuriuose gausu alavas, lydosi praktiškoje temperatūroje ir sudaro elektrines bei mechanines jungtis tarp komponentų.
Alavas naudojamas paviršiniuose sluoksniuose, kurie suteikia atsparumą korozijai, kietumą, optinį poveikį arba cheminę apsaugą.
Alavas naudojamas vario pagrindo bronzos lydiniuose stiprumui, kietumui ir atsparumui korozijai keisti.
Alavas yra 5 periode ir 14 grupėje. Čia parodytoje aplinkoje: Tame pačiame periode kairėje ir dešinėje yra indis ir stibis; toje pačioje grupėje viršuje yra germanis, o apačioje – švinas. Šios pozicijos leidžia su gretimais elementais palyginti atomo dydį, jonizacijos energiją ir cheminio ryšio pobūdį.
Kai taikoma, pateiktos vertės apibūdina elementą arba neutralų atomą. Fizikiniai duomenys gali priklausyti nuo alotropinės atmainos, slėgio ir matavimo sąlygų.
Alavas buvo žinomas dar prieš 3500 BC, tačiau šiame įraše nenurodytas vienas atradėjas. Ankstyvas medžiagos naudojimas, cheminis elemento identifikavimas ir vėlesnis apibrėžimas pagal atominį skaičių yra skirtingi istorijos etapai.
Standartinė atominė masė yra 118.710(7). Ši vertė apibūdina natūralios Žemės medžiagos izotopinę sudėtį, o ne vieno konkretaus atomo masę.
Alavas turi bent vieną stabilų izotopą. Skirtingi izotopai turi vienodą protonų skaičių ir todėl priklauso tam pačiam elementui, tačiau skiriasi neutronų skaičiumi ir atomine mase.
Šio elemento keliami pavojai priklauso nuo cheminės formos, dozės ir poveikio kelio. Grynas elementas, jo jonai ir junginiai gali turėti labai skirtingą biologinį bei aplinkos poveikį, todėl reikia tikrinti konkrečios naudojamos medžiagos saugos duomenis.