Kvantiniai skaičiai
Keturi kvantiniai skaičiai n, ℓ, mℓ ir mₛ yra glaustos vieno elektrono kvantinių būsenų žymos atome. Jie nėra elektrono koordinatės ir neaprašo klasikinės trajektorijos. Leistinos jų reikšmės kyla iš kvantmechaninio uždavinio sprendinių bei simetrijų ir nusako sluoksnius, posluoksnius, orbitales bei sukinio būsenas.
Keturi kvantiniai skaičiai
Pagrindinis kvantinis skaičius n
Pagrindinis kvantinis skaičius gali būti n = 1, 2, 3, … ir nustato pagrindinį būsenos radialinį bei energijos mastą. Vandenilyje energija priklauso tik nuo n, bet daugiaelektroniuose atomuose skirtingos ℓ reikšmės tam pačiam n gali turėti skirtingą energiją dėl skvarbos ir ekranavimo. Didesnis n dažniausiai reiškia labiau išplitusią būseną, bet ne fiksuotą klasikinį spindulį.
Orbitinis kvantinis skaičius ℓ
Esant duotam n, ℓ = 0, 1, …, n−1. Įprasti simboliai yra ℓ=0 → s, 1 → p, 2 → d, 3 → f. ℓ nusako orbitinio kampinio momento dydį ir kampinių mazgų skaičių. Pavyzdžiui, 2d būsena negalima, nes kai n=2, leistinos tik ℓ=0 ir 1.
Magnetinis kvantinis skaičius mℓ
Duotam ℓ magnetinis kvantinis skaičius įgyja sveikas reikšmes mℓ = −ℓ, …, 0, …, +ℓ. Todėl posluoksnyje yra 2ℓ+1 orbitalių: p turi 3, d — 5, f — 7. mℓ yra orbitinio kampinio momento projekcija pasirinktos ašies atžvilgiu; be išorinio lauko skirtingos mℓ būsenos dažnai būna degeneruotos.
Sukinio kvantinis skaičius mₛ
Elektrono sukinio projekcija yra mₛ = +1/2 arba −1/2. Sukinys yra vidinis kvantinis kampinis momentas, o ne pažodinis mažos klasikinės sferos sukimasis. Paulio principas draudžia dviem to paties atomo elektronams turėti identišką visų keturių kvantinių skaičių rinkinį; todėl vienoje erdvinėje orbitalėje telpa daugiausia du elektronai su priešingais mₛ.
Nuo žymų iki orbitalių
Rinkinys n=3, ℓ=2, mℓ=−1, mₛ=+1/2 žymi vieną elektroną 3d posluoksnyje, vienoje iš penkių galimų d orbitalių ir su viena iš dviejų sukinio projekcijų. Jis nepasako, kur elektronas „yra“ konkrečiu momentu. Tai kvantinės būsenos žyma pasirinktos kvantavimo ašies bazėje.
Leistinos ir neįmanomos kombinacijos
Kvantinių skaičių tikrintuvas
Pakeiskite reikšmę – rezultatas atnaujinamas iš karto. mₛ = +1/2.
Kvantinių skaičių struktūros cheminės pasekmės
Sluoksnio talpa iš leistinų būsenų
Kai n fiksuotas, ℓ gali kisti nuo 0 iki n−1. Sudėję 2ℓ+1 orbitales gauname 1+3+5+…+(2n−1)=n² orbitalių sluoksnyje. Dvi sukinio projekcijos kiekvienoje orbitalėje duoda daugiausia 2n² elektronų. n=3 turi vieną 3s, tris 3p ir penkias 3d orbitales — iš viso devynias orbitales ir 18 elektronų talpą. Tai tiesiogiai kyla iš leistinų kombinacijų.
Mazgai seka iš n ir ℓ
Atominė orbitalė turi n−1 bendrų mazgų. Iš jų ℓ yra kampiniai, o n−ℓ−1 — radialiniai. 4d orbitalė turi tris mazgus: du kampinius ir vieną radialinį; 4s taip pat tris, bet visi jie radialiniai. Mazgai keičia skvarbą prie branduolio ir banginės funkcijos ženklo erdvinį išsidėstymą, todėl veikia energijas bei orbitalių persidengimą cheminiuose ryšiuose.
Kvantiniai skaičiai ir spektrai
Atominės spektrinės linijos atsiranda pereinant tarp būsenų, o atrankos taisyklės natūraliai rašomos kvantiniais skaičiais — elektriniam dipoliniam perėjimui, pavyzdžiui, paprastai Δℓ=±1. Orbitinis momentas ir sukinys prisideda prie atomo magnetinio momento. Daugiaelektroniuose atomuose vieno elektrono skaičiai susiejami į bendras atomines būsenas ir terminų simbolius; taigi keturi skaičiai yra pagrindas, bet ne visas atomo aprašas.
Konkrečių rinkinių iššifravimas
Rinkinys n=3, ℓ=2, mℓ=−1, mₛ=+1/2 žymi vieną elektroną 3d posluoksnyje, vienoje iš penkių galimų d orbitalių ir su viena iš dviejų sukinio projekcijų. Jis nepasako, kur elektronas „yra“ konkrečiu momentu. Tai kvantinės būsenos žyma pasirinktos kvantavimo ašies bazėje.
Vienas elektronas ir visas atomas
Viso atomo elektroninė konfigūracija nusako daugelio vieno elektrono būsenų užpildymą, laikantis Paulio principo ir energijų tvarkos. Lygiaverčių elektronų stūma, mainai ir sukinio–orbitos sąveika sukuria papildomą struktūrą. Todėl vieno rinkinio (n,ℓ,mℓ,mₛ) negalima priskirti „visam atomui“.
mℓ nereiškia „magneto padėties“
Žodis „magnetinis“ susijęs su tuo, kad išorinis magnetinis laukas atskiria skirtingas kampinio momento projekcijas ir suskaido energijos lygmenis. mℓ nėra orbitalės vieta erdvėje ir nėra rodyklė į fizinį magnetą. Projekcija apibrėžiama pasirinktos ašies atžvilgiu, o pasukus koordinates bazinės funkcijos gali persimaišyti.
Uždaviniai
4p elektronas
Kokios reikšmės leidžiamos 4p elektronui?
Sprendimas
n=4, ℓ=1; todėl mℓ gali būti −1, 0 arba +1, o mₛ = ±1/2. Taigi 4p posluoksnyje yra 6 vienelektronės būsenos.
Neįmanomas rinkinys
Ar leidžiama n=3, ℓ=3, mℓ=0, mₛ=+1/2?
Sprendimas
Ne. Kai n=3, turi būti ℓ≤n−1=2. Sąlyga pažeidžiama jau ties ℓ=3.
Talpa
Kiek elektronų telpa 4f posluoksnyje?
Sprendimas
f reiškia ℓ=3, todėl yra 2ℓ+1=7 orbitalės. Po du elektronus orbitalėje duoda 14 elektronų.